vitvisas

vitvìsas, -à pron. def. (4) žr. vičvisas: Ir prižadėjo vit vit vitvìsą vyšnių sodelį jai atiduoti (d.) Klvr. Vitvisą dieną dirbau Šts. Vitvisà vasara tąsiau tą [sužeistą] koją Db(Lp). Vitvisos būna vištaitės LKKIX201(Dv). vìtvisa n.: Kad būt vitvisa: arklys, žagrė, pakinklai Dv. vitvisaĩ adv.: Netiki vitvisaĩ abudu Sn.